Ši istorija apie Partizanus, kurie pokario metais paliko savo gimtuosius namus ir pasitraukė į mišką, kad ten galėtų kovoti už tai kas brangiausia. Jie taip pat mylėjo, juokėsi, buvo kupini vilties, buvo jautrūs skausmui ir liūdesiui, bet nuo visų kitų skyrėsi tuo, kad turėjo savo gyvenime ypatingai kilnų tikslą, už kurį turime būti dėkingi kiekvienas.
Apie ką Jie kalbėdavo?.. Ką mylėdavo?.. Ar tikėjo savo pergale?..Ar bijojo mirties?.. Ar duota priesaika Jiems reiškė tai, dėl ko buvo verta paaukoti gyvybę?..